ārā
ārā apst.- Ārpus telpām, brīvā dabā; laukā; pretstats: iekšā. Ārā dzirdamas balsis. Zēns izskrēja ārā. Bērni visu laiku rotaļājas ārā.
- Ārpusē, uz ārpusi. No somas rēgojās ārā vīstoklis. Cāļus salika grozā, tikai viens palicis ārā. Iet ārā no istabas. Skriet ārā, lēkt ārā, līst ārā.
- Atbilst nozīmes ziņā priedēklim "iz" dažos darbības vārdos. Ēd visu ārā!
Frazeoloģismi: |
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ara' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.