trakot
trakot -oju, -o, -o, pag. -oju, nepārej.- Lielā uzbudinājumā (piem., bailēs, dusmās) nevaldāmi skriet, plosīties. Zirgs izbijies sāka trakot. Slimnieks murgos trakoja. Trakot dzērumā.
- Kustēties, izplatīties ļoti strauji, ar milzīgu, parasti postošu spēku.
3. pers. Jūra trako. Uguns trako. Vētra, negaiss trako. - Pārāk strauji, neapdomīgi, aizrautīgi darīt (ko), rīkoties, steigties. sar. Brauc lēnām, netrako! Trakot ar mantu pirkšanu. Nav ko trakot, laika diezgan.
- Pārāk skaļi, strauji draiskoties; dauzīties. sar. Nevar ļaut bērniem tā trakot pa istabu.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'trakot' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.