"Mednis" latviešu valodā nozīmē cilvēks, kurš ir ļoti liels, spēcīgs un bieži ar neveiklu, apjomīgu ķermeni — līdzīgi milzim, rūķim vai lielam, neveiklam cilvēkam.
Piemēri lietojumam:
1. Tēlaini par lielu cilvēku:
"Viņš ir īsts mednis – gandrīz divus metrus garš un pleci kā kalnam."
2. Par neveiklu, lēnu cilvēku:
"Neesi tāds mednis! Paspēj sasist visus traukus."
3. Mītiskā nozīmē (folklorā):
"Pasakās medņi dzīvoja meža dziļumos un bija milzīgi kā koki."
Sinonīmi: milzis, rūķis, lielķermenis, neveklis.
Antonīmi: punduris, nieks, elegants cilvēks.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.