šņaukt
šņaukt šņaucu, šņauc, šņauc, pag. šņaucu, pārej. un nepārej.- Strauji, spēcīgi izelpot caur degunu, lai iztīrītu deguna ejas.
- Vilkt degunā kairinošu vielu, piem., tabaku, kas rada šķavas. Šņaukt tabaku. Šņaucamā tabaka.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'snaukt' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.