patristika

Patristika (no grieķu: pater — "tēvs") ir kristīgās teoloģijas nozare, kas pēta agrīno baznīcas tēvu (I–VIII gs.) rakstus un mācību. Tās galvenais mērķis ir izprast un sistemizēt kristīgās doktrīnas attīstību pēc Jaunās Derības laikiem, aizstāvot ticību pret ķecerībām un veidojot teoloģisko pamatu.

Piemēri:
1. Svētais Augustīns (354–430) — viens no ietekmīgākajiem patristikas autoriem. Darbi kā "Atzīšanas" un "Dieva pils" izskaidro grēka, žēlastības un Dieva valstības jēdzienus.
2. Svētais Bazīlijs Lielais (329–379) — veidoja pareizticības mācību par Svēto Trīsvienību, kā arī kristīgo ētiku un klosteru dzīves noteikumus.
3. Origens (ap 185–254) — agrīnais teologs, kurš ieviesa alegorisko Rakstu iztulkošanu un sistemātisku teoloģijas pētīšanu.

Patristika ietekmēja gan Rietumu, gan Austrumu kristietību, un tās darbi joprojām ir fundamentāli teoloģijas un baznīcas tradīcijās.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'patristika' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


© 2009 - 2026 www.vardnica.lv
Draugi: Skaičiuoklė TV Programa