dīdīt


dīdīt -u, -i, -a, pag. -īju, pārej.
  1. Likt skraidīt, lēkāt; trenkāt; likt (ko) atkārtoti darīt; atkārtoti pamācīt (kādu). D. zirgus. D. bērnus darbā.
  2. Nelikt mierā, darīt nemierīgu. pārn. Nelabais dīda -- saka, ja kādam nav miera, ir pārņēmis nemiers.
  3. Apmācīt (dzīvniekus) veikt noteiktas darbības; dresēt. novec. D. čūskas, lāčus, suņus.
Frazeoloģismi:
  • Kāds velns mani (tevi u.c.) dīdīja sar. -- saka, pārmetot sev vai citam, ja izdarīts kas tāds, kas pēc tam jānožēlo. Kāds velns mani dīdīja to teikt? Kāds velns tevi dīdīja tur skriet?
  • Kāds velns (arī nelabais) tevi (viņus, jūs, viņas) dīda? sar. -- saka tādam vai par tādu, kas nevar mierīgi nostāvēt, nosēdēt.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'didit' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.



© 2009 - 2024 www.vardnica.lv
Draugi: Skaičiuoklė TV Programa Juegos Friv Baby Hazel Games
x