balamutīgs


balamutīgs īp.
  1. Tāds, kas daudz, lielīgi un plātīgi runā. Balamutīga sieva. Balamutīgi izrunāties, izlielīties.
    Atvasinājumi:
    • balamutība s.
    • balamutīgums v.

    Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'balamutigs' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
    Įrašas
    Paaiškinimas

    Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
    ji bus patalpinta vietoj esamos.



    © 2009 - 2021 www.vardnica.lv
    Draugi: Angļu valodas kursi
    x