"Vienādiņ" ir latviešu valodas dialektisms (izplatīts galvenokārt Latgalē un Vidzemē), kas nozīmē "vienkārši, tikai, tikai vien". Tas lietots, lai uzsvērtu vienkāršību, nenozīmīgumu vai kaut kā ierobežotu raksturu.
Piemēri:
1. "Neesi dusmīgs, tas bija vienādiņ joks!"
(Nebūt dusmīgs, tas bija tikai joks!)
2. "Viņš vienādiņ pasmaidīja un aizgāja."
(Viņš tikai viegli pasmaidīja un aizgāja.)
3. "Tas nav svarīgi, vienādiņ nieki."
(Tas nav svarīgs, tikai nieki.)
Līdzīgi literārie līdzinieki: "vien", "tikai", "vienkārši".
Dialektā "vienādiņ" bieži nodrošina teikumam maigu, reizēm pazemojošu/noninošu nokrāsu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.