prosodija
prosodija -as, s.- Fonētisko parādību kopums - skaņu frekvences, ilguma, intensitātes, spektra maiņas, kas veido zilbes, vārdus, sintagmas, teikumus u. tml. val. // Fonētikas nozare, kas pētī šo parādību kopumu. parasti vsk.
- Fonētisko parādību kopums, kas veido dzejas formu. literat. // Literatūrteorijas nozare, kas pētī šo parādību kopumu. parasti vsk.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'prosodija' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.