plomba
plomba s.- Plāksnīte preču, saiņu īpašai zīmogošanai - plombēšanai. Noņemt no pirkuma fabrikas plombu.
- Cietējoša masa, ar ko aizpilda dobumu bojātā zobā; šīs masas (sacietējis) gabals. Ielikt zobā plombu. Zobam p. izkritusi.
plomba -as, s.- Apzīmogots kāda materiāla veidojums, ko piestiprina (pie kā), lai varētu kontrolēt noteikumiem atbilstošas darbības (ar to).
- Neorganiska viela, ar ko piepilda dobumu zoba cietajos audos; šādas vielas kopums, ar ko ir piepildīts dobums zoba cietajos audos. med.
- Ātri cietējošs materiāls, ar ko piepilda (kā) plaisas, caurumus; šāda materiāla kopums, ar ko ir piepildīta (kā) plaisa, caurums. tehn.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'plomba' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.