krustceļš
krustceļš v.- Ceļu krustojums; krustceles (1). Divu ceļu k. Iet līdz krustceļam. Priekšā redzams k. Ceļi un krustceļi.
- Ceļš, kas krusto citu ceļu (krustojuma vietā). Braukt līdz lielajam krustceļam. No krustceļa izbrauca mašīna.
- Situācija, kurā jāizšķiras par ko turpmāk nozīmīgu; krustceles (2). dsk. krustceļi; pārn. Dzīves krustceļi. Nonākt krustceļos.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'krustcels' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.