kauties
kauties kaujos, kaujies, kaujas, pag. kāvos.- Cīnīties (piem., sitot, sperot u.tml. nodarīt otram sāpes, miesas bojājumus); sist viens otram. Gaiļi kaujas. K. dzērumā. K. ar dūrēm, ar nažiem. Sastrīdēties un sākt k.
- Cīnīties, karot.
- Ar grūtībām censties (ko) pārvarēt, censties atbrīvoties (no kā). sar. K. ar miegu. K. ar grūtībām, trūkumu. K. ar slinkumu. Visu nakti k. ar odiem.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kauties' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.