izmocīt
izmocīt -moku, -moki, -moka, pag. -mocīju, pārej.- Mokot būt par cēloni tam, ka (kāds) ilgstoši cieš, zaudē spēkus,; pārmērīgi nogurdināt, pārgurdināt. Slimniece operācijā izmocīta. I. smagā darbā.
- Ar pūlēm izēst, izdzert (ko); ar pūlem izteikt, izdabūt (no sevis). sar. I. zupas šķīvi. I. dažus vārdus pār lūpām. I. vārgu smaidu.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'izmocit' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.