izkaulēt
izkaulēt -ēju, -ē, -ē, pag. -ēju, pārej.- Kaulējoties iegūt, panākt; arī izlūgties (ko no kā). I. brīvdienu. I. atļauju izbraukumam. I. no tēva naudu konfektēm.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'izkaulet' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.