beigts


beigts īp. (arī divd. - beigt).
  1. Miris, nedzīvs. Bites bija nosalušas -- visas beigtas. Guļ kā b.
  2. Ļoti slims; bojāts, sakropļots. sar. Viņam nervi bija beigti. Slimniekam rokas bija pilnīgi beigtas.
  3. Tāds, kas gājis bojā, zudībā; nederīgs. sar. Pēc aukstās ziemas augļu koki bija beigti. Pēc gājiena lietū plānās kurpes bija beigtas. Pulkstenis nokrita zemē un bija b.
Frazeoloģismi:

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'beigts' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.



© 2009 - 2022 www.vardnica.lv
Draugi:
x