turīgs


turīgs īp.
  1. Tāds, kam ir labs materiālais stāvoklis; pārticis. Turīgs cilvēks. Turīga ģimene. Kļūt turīgam. Viņš nebija no turīgajiem. Turīgi dzīvot.
    Atvasinājumi:
    • turība s. (sk. alfabēta kārtā)
    • turīgums v.

    Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'turigs' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
    Įrašas
    Paaiškinimas

    Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
    ji bus patalpinta vietoj esamos.



    © 2009 - 2024 www.vardnica.lv
    Draugi: Skaičiuoklė TV Programa Juegos Friv Baby Hazel Games
    x