kaitēt
kaitēt -ēju, -ē, -ē, pag. -ēju, pārej.- Karsēt (parasti tā, ka kvēlo); izstarot stipru karstumu. K. dzelzi, akmeni. Saule kaitēt kaitē.
kaitēt -ēju, -ē, -ē, pag. -ēju, nepārej.- Darīt ļaunumu (kam); būt kaitīgam. Mitrais gaiss kaitēja veselībai. K. otram ar savu rīcību.
kaitēt 3. pers., kait vai kaiš, pag. kaitēja, nepārej.- Izraisīt sliktas sajūtas, nomāktu garastāvokli (par nenoteiktu, nezināmu cēloni, iemeslu). Kas tev kait, esi saslimis? Bērnam kaut kas kait.
Frazeoloģismi:- Kas kait (arī kaiš) -- saka, norādot, ka (kam) nav trūkumu, nav vainas. Kas ēdienam kait, ļoti garšīgs!
- Kas nekait (arī nekaiš) -- ir labi. Kas viņam nekait, dzīvo kā kungs! Kas nekait sēdēt istabā, kad ārā līst!
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kaitet' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.