strēbt
strēbt strebju, streb, strebj, pag. strēbu, pārej.- Ēst (ko šķidru), dzert, ar troksni ievelkot šķidrumu mutē. Strēbt putru.
- Ēst (ko šķidru). sar. Likt zupu galdā, lai strebj. Pārn.: Pats tādu putru savārījis, lai strebj - lai pats cieš savas rīcības nepatīkamās sekas. Kas karstu strebj, apdedzina lūpas. folkl.
Frazeoloģismi: |
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'strebt' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.