Padotība nozīmē pakļaušanos, padevību vai uzticību augstākai varai, idejai vai personai, bieži vien ar reliģisku vai garīgu nokrāsu. Tas izsaka pilnīgu nodošanos un uzticēšanos.
Piemēri:
1. Viņa dzīvoja ar dziļu padotību Dieva gribai. (reliģisks konteksts)
2. Meditācija prasa padotību pašreizējam brīdim. (garīga/personiska attieksme)
3. Karavīra padotība zvērestam bija nešaubīga. (lojalitāte idejai/uzdevumam)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.