miermīlīgs


miermīlīgs īp.
  1. Tāds, kas grib mieru (1, 2) un cenšas to nodrošināt; tāds, kas (savstarpējās attiecībās) pamatojas uz šādām īpašībām. Miermīlīgas tautas. M. cilvēks.
  2. Tāds, kurā izpaužas šādas īpašības. Miermīlīgi sarunāties. Miermīlīga politika.
    Atvasinājumi:
    • miermīlība s.;
    • miermīlīgums v.

    Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'miermiligs' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
    Įrašas
    Paaiškinimas

    Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
    ji bus patalpinta vietoj esamos.



    © 2009 - 2024 www.vardnica.lv
    Draugi: Skaičiuoklė TV Programa Juegos Friv Animacija
    x