māņticīgs
māņticīgs īp.- Tāds, kas tic māņiem. Māņticīgas vecenītes. Māņticīga cilvēka bailes no spokiem.
- Tāds, kas pamatojas uz māņticību. Māņticīgi uzskati. Māņticīgas bailes.
Atvasinājumi:- māņticība s. (sk. alfabēta kārtā)
- māņticīgums v.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'manticigs' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.