iztvaikot
iztvaikot 3. pers., -o, pag. -oja.- Izdalīties, izplatīties tvaiku veidā; kļūt sausam izdaloties mitrumam (tvaiku veidā). nepārej. Ūdens iztvaikojis. Sāls šķīdums iztvaikojis.
- Izdalīt tvaikus. pārej. Zeme iztvaiko mitrumu.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iztvaikot' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.