izturētība


izturētība s.Sk. izturēts


izturēts īp. (arī divd. - izturēt)
  1. Tāds, kas ir nemainīgs (piem. savos uzskatos darbībā, uzskatos, izpausmē); konsekvents. Izturēts cīnītājs. Izturēts stils. Izturēti rīkoties.
    Atvasinājumi:
    • izturētība s.

    Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'izturetiba' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
    Įrašas
    Paaiškinimas

    Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
    ji bus patalpinta vietoj esamos.



    © 2009 - 2024 www.vardnica.lv
    Draugi: Skaičiuoklė TV Programa Juegos Friv Baby Hazel Games
    x