garlaicīgs
garlaicīgs īp.- Tāds, kas neizraisa interesi, patiku; arī vienmuļš. G. darbs. Garlaicīga sanāksme. G. stāsts. G. ceļš. Garlaicīgi stāstīt.
- Tāds, kurā izpaužas intereses zudums, vienaldzība, apnikums. Garlaicīga sejas izteiksme.
- Mazrunīgs, tāds, kas nav interesants sarunu biedrs. G. viesis.
- Kopā ar "būt", "kļūt", "tapt" apzīmē psihisku stāvokli, kam raksturīga nomāktība, apnikums un kas rodas, piem., bezdarbības, interešu trūkums dēļ. apst. Gaidot kļuva garlaicīgi. Bērnam vienam istabā garlaicīgi.
Atvasinājumi: |
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'garlaicigs' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.