cienīt
cienīt -īju, -ī, -ī vai -u, -i, -a, pag. -īju, pārej.- Atzīt un augstu vērtēt (kādu, ko); just cieņu (pret kādu, ko). C. darba darītājus. C. vecākus. C. kāda pūles. Visu cienīts cilvēks.
- Just sevišķu patiku (pret ko), atzīt par labu, patīkamu. sar. C. baletu, klasisko mūziku. Sk. arī cienījams.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'cienit' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.