traukt
traukt traucu, trauc, trauc, pag. traucu.- Ātrumā, steigā doties; steigties (uz noteiktu mērķi); traukties. nepārej. Garām trauc vilcieni. Strauts trauc uz upi. -- Pārn.: Domas trauc uz dzimteni.
- Ātri un vairumā raut, grūst nost (piem., braukot, purinot). pārej. Traukt ābolus no koka. Vētra trauc lapas un ziedus no kokiem. Traukt no smilgām, no zariem nost rasu.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'traukt' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.