mānīties
mānīties -os, -ies, -ās, pag. -ījos.- Veikli censties, steigties (tikt, izdarīt). M., lai tiktu pirmais. M. apsēt, kamēr augsnē vēl pietiekams mitrums. M. kādam klāt. M. projām. Zēns manījās pakaļ tēvam.
mānīties -os, -ies, -ās, pag. -ījos.- Teikt nepatiesību, mānīt kādu. M., ka nav bijis laika izpildīt uzdevumu. Mānīdamās meitene cenšas izvairīties no soda. Runā patiesību, nemānies!
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'manities' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.